Muziejaus informacija

Pranešėjų apsauga

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą ir pažeidimus padariusių asmenų patraukimą atsakomybėn.

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

1. pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
2. pavojaus aplinkai;
3. kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
4. neteisėtos veiklos finansavimo;
5. neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
6. neteisėtu būdu įgyto turto;
7. padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
8. pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintame sąraše, parengtame atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/1937 nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį;
9. kenkimo Europos Sąjungos finansiniams interesams, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje ir išsamiau apibūdinta susijusiose Europos Sąjungos priemonėse;
10. pažeidimų, susijusių su vidaus rinka, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalyje, įskaitant Europos Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus, taip pat su vidaus rinka susijusius pažeidimus dėl veiksmų, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimus, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kenkiantį taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui;
11. kitų pažeidimų.

Asmens, teikiančio informaciją apie pažeidimus, teisės ir garantijos bei atsakomybės už informacijos atskleidimą netaikymą, pagal Įstatymo 3 straipsnio 3  – 7 dalis:

• kai informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo Įstatymo nustatyta tvarka pateikia informaciją, susijusią su komercine (gamybine) paslaptimi, profesine paslaptimi, banko paslaptimi, įstaigos konfidencialia informacija ar informacija apie privatų asmens gyvenimą, šis informacijos pateikimas nelaikomas komercinės (gamybinės) paslapties, banko paslapties, konfidencialios informacijos ar informacijos apie privatų asmens gyvenimą atskleidimu, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 10 dalyjenurodytą išimtį, taip pat atvejus, kai profesinę paslaptį sudarančios informacijos pateikimas kompetentingai institucijai prieštarautų atskiras profesines veiklas reglamentuojantiems įstatymams ir Europos Sąjungos teisei;
• informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui dėl informacijos pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, šio įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją;
• informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos pateikimo, atsako tik tokiu atveju, kai įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija apie pažeidimą yra teisinga;
• jeigu informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo informaciją pateikė anonimiškai, šio įstatymo 8 straipsnyjenustatytos apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonės taikomos tais atvejais, kai jo tapatybė buvo atskleista ir būtina jį apsaugoti nuo neigiamo poveikio;
• žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį sudarančios informacijos apie pažeidimą pateikimas nesuteikia informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui garantijų pagal šį įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

*Teikiant informaciją apie pažeidimus laisva forma, privaloma nurodyti, kad ši informacija teikiama vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu.

Pranešėjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos šios asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemonės:

1. saugių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų užtikrinimas;
2. konfidencialumo užtikrinimas;
3. draudimas daryti neigiamą poveikį;
4. teisė gauti atlyginimą už vertingą informaciją;
5. teisė gauti kompensaciją;
6. nemokamos teisinės pagalbos užtikrinimas;
7. atleidimas nuo atsakomybės;
8. teisė gauti išsamią, nešališką informaciją ir nemokamas konsultacijas dėl informacijos apie pažeidimus teikimo procedūrų ir teisių gynimo priemonių suteikimo.

Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bus taikomas konfidencialumas. Asmens, pateikusio informaciją, apie pažeidimą, konfidencialumas užtikrinimas viešojo administravimo ir tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo tyrimo procedūrų metu tiek, kiek tai yra objektyviai įmanoma.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

1. to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
2. asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Informaciją ar pranešimus apie patebėtus galimus korupcinio pobūdžio atvejus Birštono sporto centre galima pateikti:

• atsakingai už korupcijos prevenciją  muziejinės veiklos administratorei Irmai Kereišienei el. paštas muziejus.sekretore@gmail.com
  Adresas: Birštono muziejus, Vytauto g. 9, Birštonas
• el. paštu pranesk@stt.lt siunčiant užpildytą Specialių tyrimų tarnybos rekomenduojama „Pranešimo apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimą“ forma;
• per Specialiųjų tyrimų tarnybos interneto svetainę;
• paskambinus Specialiųjų tyrimų tarnybai visą parą veikiančiu karštosios linijos telefonu Vilniuje +370 5 266 33 33 (taip pat ir poilsio dienomis);
• kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai) el. paštu praneseju.apsauga@prokuraturos.lt

Asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, teisinės gynybos priemonės, kuriomis saugoma nuo neigiamo poveikio priemonių, pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 ir 5 dalis:

• kai neigiamas poveikis daromas asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą per įstaigos vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, jis pateikia pranešimą kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai), kuri sprendžia klausimą dėl asmens pripažinimo pranešėju;
• informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo, pranešėjas ir Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys dėl patiriamų neigiamo poveikio priemonių nulemtų padarinių gali kreiptis į teismą. Asmuo, kurį su įstaiga sieja tarnybos santykiai, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymu, turi teisę ginčyti dėl jo priimtą ir neigiamų padarinių keliantį administracinį sprendimą arba kitokį veiksmą ar neveikimą.

Dažniausi ir aktualiausi su Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimu ir jo taikymu susiję klausimai ir atsakymai