Birštono sakralinis muziejus yra Birštono muziejaus padalinys, atidarytas 2000 m. vertingų etnografinės architektūros bruožų turinčioje senojoje klebonijoje, netoli Šv. Antano Paduviečio bažnyčios. Pastatas, statytas 1880 m, per daugiau nei 140 metų
laikotarpį ne kartą keitė savo išvaizdą, tačiau įrengiant muziejų, senoji klebonija buvo renovuota pagal XX a. pr. išlikusias fotografijas. Buvo atkurtos verandos, langai, langinės bei lietuviškos medinės architektūros elementai – drožiniai. Kryždirbystės ekspozicija, liturginiai indai ir drabužiai, Birštono parapijos istorija pristatoma nuolatinės ekspozicijos dalyje. Muziejuje vykdoma daugybė edukacinių programų. Parodų salėse rengiamos laikinos parodos, skaitomos paskaitos, vyksta knygų pristatymai ir kiti kamerinio pobūdžio kultūros renginiai.
Muziejus skirtas arkivyskupo kankinio palaimintojo Teofiliaus Matulionio ir Romos Katalikų Bažnyčios Kardinolo Vincento Sladkevičiaus atminimui. Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis Birštono klebonijoje gyveno 1956–1958 metais ir vadovavo Kaišiadorių vyskupijos 
gyvenimo tėkmei. Jis šiame pastate įvykdė kardinolo V. Sladkevičiaus vyskupo šventimus 1957 m., kurie tapo svarbiu įvykiu Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijai ir Lietuvos nepriklausomybės istorijai. Nuolatinės ekspozicijos ašis yra memorialinės palaimintojo kankinio T. Matulionio (1873–1962), kardinolo V. Sladkevičiaus (1920–2000) ekspozicijos. Šie dvasininkai, anot LR Prezidento Valdo
Adamkaus, „primena ir liudija: dvasinė stiprybė ir tarnystė tikrajam žmogiškumui – didžiausios vertybės. Ant tokio moralinio pamato augančios kartos prieš akis turi gražų gyvosios krikščionybės pavyzdį. Nuoširdžiai tikiu, kad kardinolo Vincento Sladkevičiaus ir Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio atminimas daugeliui muziejaus lankytojų, daugeliui Birštono gyventojų bei svečių teiks dvasios stiprybės ir telks žmones šviesesnės ateities kūrybai.“
Ekspozicija
Palaimintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis Birštone
1957 m. gruodžio 25 d. Birštono klebonijoje Kaišiadorių vyskupijos ordinaras Teofilius Matulionis pašventė vyskupu kanauninką Vincentą Sladkevičių. Vyskupai ir įvykio liudininkas Birštono parapijos klebonas Jonas Jonys patyrė tremtinio dalią. Ekspozicijoje vyskupo Teofiliaus fotografijos atkuria gyvenimo ir darbo geografiją nuo bažnyčios Sankt Peterburge iki Kaišiadorių katedros, nuo įkalinimo Solovkuose iki gyvenimo Birštone. Memorialiniai dvasininko drabužiai, liturginiai indai, Vladimiro kalėjime naudotas rožinis, dailyraščiu persirašytas maldynas su Vasario 16-osios data, Vyskupijos valdymo reikalais korespondencijos ir labdaringų pervedimų registras – atspindžiai 1956–1958 metais Birštone gyvenusio palaimintojo vyskupo dienų. Ypatingai įdomūs yra čia, klebonijoje, pakrikštytų vaikų 1958 m. registracijos sąsiuvinis, Solovkuose kalėjimo grotos, tremtinio drabužiai, lagaminas, dar vadintas „trevožnyj čemodan“, Mordovijos kalinime jo naudota šv. Mišių aukai ampule, korporalas, purifikatoriai ir kiti asmeniniai daiktai. Ekspozicijoje rodomas vienas pirmųjų arkivyskupo tapytojo Vytauto Ciplijausko reprezentacinis portretas. Palaimintojo skelbimo metais sukurtas jaunosios kartos tapytojos Patricijos Jurkšaitytės kūrinys įtaigiai apibendrina kankinio krikščioniškos meilės kupiną gyvenimo liudijimą. Ekspozicijos siekis yra pasigėrėti nuolankumu ir drąsa vyskupo ir kankinio, kurį Popiežius Pijus XI 1936 m. pavadino „garbe lietuvių tautos, davusios tokį didvyrį“.
Kardinolo Vincento Sladkevičiaus Ekspozicija
Lietuvos Katalikų Bažnyčios kardinolas, Birštono klebonijoje pašventintas vyskupu, patyrė dvidešimt trejų metų tremtį. Nuotraukose pristatoma vyskupo Vincento dvasininko tarnystė bei jo, kaip aktyvaus Lietuvos Bažnyčios Kronikos rėmėjo ir įkvėpėjo, svarba. Ekspozicijoje tarp daugybės asmeninių daiktų, rodoma spausdinimo mašinėlė, kelioninis sakvojažas, darbo kambario krėslas, įvairūs žodynai, knygos iš asmeninės bibliotekos bei kita. Liturginiai puošniausi Kaišiadorių katedros drabužiai: kapa, arnotas yra XX a. pr. siuvinėtojų meistrystės atspindys.
Tarp itin retų eksponatų paminėtini du: šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II sveikinimo laiškas (originalas) 1997 m. kardinolui, minint konsekravimo vyskupu keturiasdešimtąjį jubiliejų ir šventojo popiežiaus Pauliaus VI įrašu papuoštas dovanotas vyskupui Vincentui 1964 m. brevijorius. Ekspozicijoje rodomi Lietuvos Bažnyčios Kronikos keli numeriai aktualizuoja kardinolo, kaip Kronikos krikštatėvio, vaidmenį 1972 metais. Ekspozicijoje primenamas Lietuvos Katalikų Bažnyčios kardinolo paskyrimas, susijęs su Lietuvos 600 metų Krikšto ir ištikimybės krikščioniško gyvenimo kelyje išaukštinimu. Kardinolo herbas ir šūkis atskleidžia kuklumo, švelnios meilės Dievui ir žmonėms tarnavusio kardinolo dvasingumo ašį: „Fac mecum signum in bonum“ (Ps 85, 17) – Padaryk mane gerumo ženklu.
Birštono Katalikų Bažnyčios Istorijos ir Meno Ekspozicija
Ekspozicijoje pasakojama bažnyčios Birštone istorija ir rodomi du sakralinės tapybos darbai. Tai dailininko akademiko Nikodemo Silvanavičiaus paveikslai: „Apaštalas Judas Tadas“ ir bažnyčios statytojo ir mecenato portretas „Kunigas Jonas Karvelis“. Taip pat 1900 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas, kurios architektas buvo Vaclovas Michnevičius. 1909 m. pastatytos bažnyčios titulas yra šventojo Antano Paduviečio.
Eksponuojami du bažnyčios įrangos elementai – nešiojami altorėliai portatiliai, kurie yra daug senesni nei pastatytoji neogotikinė bažnyčia. Eksponuojamos ir XX a. pradžios bažnyčios kilnojamos vertybės: liturginiai indai, altoriaus reikmenys, stulos, manipulai, arnotai su priklausiniais. Seniausias amžiumi muziejaus ekspozicijos eksponatas yra Musninkų bažnyčios komuninė su 1619 m. signatūra. Panašaus laikmečio ir kitas įspūdingas liturginis indas – tai Nemunaičio bažnyčios monstrancija.
Sakralinio meno ekspoziciją papildo kryždirbystės tradicijos mažoji skulptūra. Tai šventųjų skulptūrėlės, sukurtos neįvardintų liaudies meistrų, atspindinčios Lietuvos, kaip kryžių šalies, vardą. Taip pat primena palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio puoselėtą pagarbą lietuvių senajai kryždirbystės tradicijai.
Tarp sakralinės dailės pavyzdžių išskirtinė vieta ekspozicijoje tenka mecenato Mykolo Žilinsko rinkiniui. Susižavėjimą kelia nežinomų XVIII a. dailininkų darbai „Šv. Kazimieras“, „Šv. Cecilija“ ir kiti. Dailininkų sakralinės tapybos rinkinys atspindi XVIII–XIX a. Europoje vyravusius meno stilius bei sroves (klasicizmą, romantizmą, akademizmą, realizmą) ir profesionaliosios tapybos braižą.
