Birštono muziejus

Pirmasis Birštono muziejaus vadovas mokytojas Petras Kazlauskas, 1969 m.

Muziejaus užuomazgos siekia 1966 metus, kuomet minint Birštono kurorto 120-ąsias įkūrimo metines, geografijos mokytojas Petras Kazlauskas su mokiniais parengė Birštono istorijai skirtą ekspoziciją. Ekspozicijai sulaukus daug teigiamų atsiliepimų, tuometis Birštono vykdomojo komiteto pirmininkas Antanas Serafinas Zenkevičius su mokytoju Kazlausku ėmėsi Birštono muziejaus kūrimo darbų, muziejaus reikmėms perleistas tarpukariu statytos vilos pastatas. Muziejaus pradžios data laikomi 1967 metai, o pirmuoju muziejaus vadovu paskirtas P. Kazlauskas. Didėjant darbo apimtims ir renkantis tarp mokyklos ir muziejaus, P. Kazlauskas pasirinko mokyklą ir naujuoju muziejaus vedėju paskirtas istorikas Juozas Šleikus. Jam vadovaujant  muziejuje sukurta nuolatinė ekspozicija, o vietoje lauko verandos pastatytas dviejų aukštų priestatas. Nuo 1987 metų muziejui vadovavo mokytojas Vidmantas Puskunigis, vėliau jį pakeitė Vilijeta Šalomskienė. 2000 metais istoriniame Birštono parapijos pastate įkurtas Sakralinis muziejus – Birštono muziejaus ekspozicinis padalinys. 2023 metais muziejaus direktoriaus pareigas pradėjo eiti Simonas Matulevičius.  

Girininkas Antanas Katelė

Tarnaitės ant A. Katelės vilos verandos laiptų, XX a. 4 deš.

Birštono muziejus įsikūręs XX amžiaus 4 dešimtmetyje girininko Antano Katelės užsakymu ir lėšomis pastatyto dviejų aukštų vasarnamio pastate. Stakliškių  miestelio girininkas A. Katelė (1902–1943) tarnybą atliko tarpukario Lietuvos kariuomenėje, priklausė Jiezno ir Stakliškių šaulių būriams. Su žmona Bronislava (1894 – 1987) gyveno Būdų kaime dabartinės Birštono savivaldybės teritorijoje, palaidotas senosiose Birštono kapinėse. Birštono muziejaus pastatas iki šiol turi neoficialų „Katelės vilos“ vardą. 

Muziejaus vila

Poilsiautojai šalia vilos „Ramunė“, XX a. 5 deš.

Vilos projektą 1932 metais parengė inžinierius Vladas Muzikevičius. Vila kūrėsi Vytauto tako 15 adresu senojoje, bet dar neužstatytoje Birštono miesto dalyje. Abiejuose vilos aukštuose išdėstyti kambariai nuomoti kurorte besigydantiems mokytojams, o šalia vilos pastatyta virtuvė ir kiti ūkiniai pastatai tarnavo vilos reikmėms. Po karo pastatas nacionalizuotas ir perleistas valdyti „Tulpės“ sanatorijai, įgavo vilos „Ramunė“ vardą ir poilsio paskirtį išlaikė iki jame įsikuriant muziejui.

Birštono muziejaus pastatas, 1972 m.

Pastato architektūra ir medžiagiškumas atspindi tarpukariui būdingą kurortinę architektūrą. Dviejų aukštų rąstinis pastatas turi kurortinėms viloms būdingą asimetrišką kompoziciją, iš aplinkos išsiskiria dekoratyviais bokšteliais su smailėmis ir ornamentinės puošybos elementais pagrindiniame fasade. Stogas dengtas skardos lakštais, kaip buvo sumanyta ir pirminiame projekte. Sienos apkaltos horizontaliomis dailylentėmis, kurių dalis pakeista 1984 metais rekonstruojant pastatą. Fasadas papuoštas prieangiu su medinėmis kolonomis, balkonais. Pastate išlikę originalios medinės grindys, langai, langų varstymo mechanizmai, sienų dažų fragmentai. 

Muziejaus ekspozicija

Muziejuje pristatoma senoji Birštono miesto istorija ir kurortinė istorija, mieste gyvenusios ir kūrusios asmenybės, svarbūs miesto urbanistinės ir kurortinės raidos etapai. Muziejuje veikia keičiamų parodų erdvė ir muziejinių edukacijų erdvė. Muziejuje saugomi ir eksponuojami mieste rasti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikotarpio artefaktai, XIX amžiaus ir XX amžiaus kurorto istoriją pristatantys objektai, žymių kurorto asmenybių asmeniniai daiktai, žmonių kasdienybės daiktai, miesto istoriją atspindintys dokumentai ir leidiniai. 

Žymiausi muziejaus eksponatai – arkliais traukiamas fajetonas, dantų gydytojo Igno Šablausko baldai ir darbo įrankiai, kurorto gydytojo Jurgio Venckūno asmeniniai daiktai, senųjų Birštono gydyklų infrastruktūros artefaktai.    

Fajetonas,naudotas susisiekimui tarp Birštono ir Kauno
Vandentiekio vamzdis išskobtas iš vientiso, storo medžio kamieno
Gydomajam purvui Birštono kurorto gydyklose vežioti skirtas vežimėlis
Birštono kurorto mineralinio vandens gydyklose naudota vonia
Gydytojui balneologui Jurgiui Venckūnui priklausęs kraujospūdžio matavimo prietaisas
II-ojo pasaulinio karo metu Birštone internuotų lenkų kariškių pagamintas apylinkių maketas
Įdomu susipažinti

Kitos ekspozicijos

keyboard_arrow_up
Skip to content