Naujienos

Naujienos

2019 09 12

Asmeninis susitikimas su kultūros kraštovaizdžiais ir juose esančiais vertingais objektais paskatina topografinį Tėvynės ieškojimą. Lietuva neturi jokio sisteminio ir elementaraus kultūrinės topografijos modelio nuo gimtinės, kur prasideda žmogaus gyvenimas, iki didžiųjų jos kultūros centrų sostinėje ir kitur.

Grįžimas prie gamtos ir žmogaus vienovės, vietovės dvasios, istorijos atskleidimas bei poetų, dailininkų, rašytojų, fotografų ir kitų menininkų įprasmintų vietų iškėlimas yra Lietuvos tapatybę padedantys suvokti reiškiniai ir objektai, apie kuriuos ypač aktualu kalbėti, kai susiduriame su didele emigracijos problema.

            “Birštono kurortas (…) guli panemunėje, greta Birštono miestelio, gražioje Nemuno įlankoje.”

            “Parudimėje ties bažnyčia mažame liūne vėl verda verdenės, jau tikrieji “birštonai”, dar stipresnio sūrumo vandens neg Vytauto (kalno) ašarėlės.”

“Sūrieji Vytauto ašarėlių vandens tai puikiausi reguliatoriai pilvui. )(…) Šiltosios vonios čia tokio veiksmo ramatikams, artritikams, neurastenikams, jog duok Europos patogumų, Birštoną padarysi daug garsesnį už visų vokiečių ir čekų “ Badus”.

… Birštono kurorto vandenų stiprumą žinojo visi Rusijos gydytojai ir dėjo juos antron vieton po Kaukazo purvų, aukščiau už Odesos limaną ir lygiai su Visbadeno vandenimis. Gydomąja jėga Birštonas toil yra prašokęs savo kaimyną panemunietį Druskininkus.

“Birštono mineraliniai vandenys tyri 6 šaltinius vonioms, kurie kas dieną duoda daugiau kaip 8 000 kibirų ir 2 šaltiniu vidun gerti, senėlesnę „Viktoriją“ ir neperseniai išgręžtąją „Lydiją“. (Birštonas ir jo gydomieji dalykai. 1910. P. 2-3)

“Birštonų minerališkieji vandenys pagelbi sergantiems kaulų gėlimu (reumatizmu) paraližuotiems, geltligiuotiems, moterų ligose, išbėrimuose, sutukimą ir žarnų katara (versmė Viktorija). Vandenys su visokiais gydymui patogumais, labai puikioje ir sveikoje apylinkėje, už 23 varstų nuo Kauno, ant Nemuno kranto. Aplinkui kalnai, o šie ir pakalnės pušynu papuošti. Diližanai iš Kauno eina panedėliai, seredomis, pėtnyčiomis ir subatomis 2 val. po pietų.” (Vilniaus žinios. – 1905,  Nr.95 (bal. 15) p. 4.)

Nemunas iš viso daro labai vingiuotą sieną tarp buvusiųjų Suvalkų ir Vilniaus žemių, tekėdamas tiesiai iš šiaurės į pietus. Bet tekėdamas pro Punią, Balbieriškį, Prienus ir Birštoną, padaro tokias dvi kilpas, lyg šelmeny “arkliukų” galvas.

Ir gražumėlis gi tų Nemuno krantų! Birštono kilpos kilpelėje suvalkiečių pusėje pušynas (…). Puikiausias pasaulyje parkas kurortui.

Krantai išvagoti grioviais nuo 100-150 pėdų gilumo ir tarp jų pačiame Birštone visų Lietuvos piliakalnių piliakalnis – Vytauto, nejau, bene iškilmingesnis už patį Gedimino piliakalnį Veliuonoje. “ Ir sveiką žmogų patroškins, kas sumanys įlipti”, sako apylinkės žmonės. Juoba turėjo troškinti priešus.